凡杜拉在醫院陰鬱的無境長廊與暗室間遊蕩。他彷彿仍活在1975年，手持康乃馨的革命軍推翻獨裁政權，理應替維德角移工帶來光明的時刻。但是他的親友、隔壁村莊的老婦，以及不停細語摸索過去的女人，歷史的陰影仍持續將他們的生活浸染成無邊的黑色。接續2009坎城影展得獎作品《青春向前行》，科斯塔再次潛進葡萄牙歷史，一夜恍惚的夢迴。

While the young captains lead the revolution in the streets, the people of Fontainhas search for Ventura, lost in the woods.

Hestapeningar er mynd sem rýfur mörk heimildamyndar og leikinnar myndir, málverks og bíómyndar. Þetta er sagan af Ventura, öldruðum múrara frá Grænhöfðaeyjum sem tók þátt í portúgölsku byltingunni árið 1975. Ventura rekur lífshlaup sitt og kljáist við sjálfsmynd sína, hann fer aftur í sitt eigið unga sjálf og virðist þjakaður af sektarkennd. Þetta er mynd sem tekst á við portúgalska sögu og fær raunverulegt fólk til þess að sviðsetja sögu sína og ævi á listrænan hátt. Myndin virkar eins og sería af glæsilegum lifandi málverkum eða innsetningum. Við ferðumst um í hugarheimi Ventura, sem virðist fastur í hreinsunareldinum....

Ventura, manovale in pensione, è un immigrato capoverdiano alla periferia di Lisbona. In un eterno presente successivo al rovesciamento della dittatura di Salazar, il protagonista vaga in un ospedale che è anche prigione e fabbrica, solo o in dialogo con voci e presenze; come quella dell'amico Joaquim, ferito dallo stesso Ventura in un conflitto armato, e della moglie Vitalina, che ne piange la scomparsa.

병원의 침대에 누운 한 남자가 1974년의 혁명을 기억한다. 옛 가요가 흐르는 가운데 병원과 거리, 숲에서는 유령들이 등장하고 카메라는 종종 하염없이 그들을 바라본다

Kaip ir kelių paskutinių Pedro Costos trumpametražių filmų bei „Kino pavasaryje“ rodyto filmo „Didinga jaunystė“, taip ir naujausioje juostoje siužetas rutuliojasi pagrindinio herojaus Venturos vidiniame pasaulyje. Žaliojo Kyšulio emigrantas Ventura klaidžioja tuščios ligoninės koridoriais, kur šmėžuoja ir keli iš Costos filmų pažįstami Fautainhaso priemiesčio gyventojų veidai. Režisieriui filmuojant sunkaus fizinio darbo, beprotybės ir ekstremalaus skurdo sukeltų traukulių krečiamą kūną, stulbinanti neapibrėžto laiko ir daugialypės pasakojimo erdvės dermė nukelia į užgniaužtas Venturos pasąmonės kerteles. Pedro Costa šiame skvarbaus kinematografinio grožio filme tęsia paminklo, skirto į užmarštį grimztantiems gyvenimams, statybą. Ši vaizdinė poema – tai retrospektyvus žvilgsnis į neišsipildžiusius 8-ojo dešimtmečio „Gvazdikų revoliucijos“ pažadus ir iki širdies gelmių sukrečiantis praeities šmėklų persekiojamos, sužeistos Venturos dvasios peizažas.

Każda rewolucja zjada swoje dzieci. W portugalskiej historii romantycznym obrazom goździków w lufie czołgu towarzyszy wspomnienie pełnego przemocy "gorącego lata 1975". Kamienie w rękach nowych humbejwinów. Na ulicach Lizbony wyzwolenie spod władzy reżimu świętował tłum uśmiechniętych białych twarzy. Gdzie byli w tym czasie jej czarni mieszkańcy? Zamykali z lękiem okna, ukrywali się w zaroślach. "Koń Forsa" powstał, by zapomnieć o tamtym strachu powracającym w umyśle Ventury pod postacią młodego kapitana, z którym przyjdzie mu się zmierzyć w zaciszu ciasnej szpitalnej windy. W tym filmie jak we śnie albo w gorączce czas umiera, przeszłość miesza się z teraźniejszością, a śmierć z życiem.

Cavalo Dinheiro é um filme etnográfico português de 2014, realizado e escrito por Pedro Costa. É protagonizado por Ventura, recuperando a interpretação da versão de si mesmo em Juventude em Marcha.

Enquanto os jovens capitães lideram a revolução nas ruas, o povo das Fontainhas procura Ventura, perdido na mata.

Resistiendo con fiereza en el barrio lisboeta de Fontainhas, donde lleva más de dos décadas filmando, y flanqueado por Ventura –el caboverdiano de triste figura de Juventud en marcha– Pedro Costa regresa, estableciendo un pasadizo secreto entre la Revolución de los Claveles de 1974 y la actualidad en Lisboa. Mientras los jóvenes toman las calles, la gente de Fontainhas busca a Ventura, perdido en el bosque, en un film de misterioso claroscuro como el de su mente deteriorada, perdida en un sueño febril tras una vida de trabajo duro y pobreza.