Filme pasakojama apie Indijoje veikusias moterų prieglaudas, kuriose pagal to meto šventus įstatymus privalėjo gyventi žuvusių ar mirusių vyrų gedinčios 8–80 m. amžiaus našlės. Jos turėjo ir dar dvi išeitis – laidotuvių metu susideginti kartu su mirusiu sutuoktiniu arba ištekėti už vyro jaunesniojo brolio. Į prieglaudą, įkurtą prie Gango, tėvas atveda savo 8-erių metų dukrelę, kuriai prieš kelias akimirkas pranešė apie vyro mirtį, nors ji neprisimena, kad būtų kada ištekėjusi. Mažoji Čiuja nesuvokia, kodėl jai reikia nusiskusti plikai galvą ir kodėl jai nebus leidžiama grįžti namo. Nuoširdžios mergaitės liūdesį nuramina draugystė su vyresne panašaus likimo gražuole Kalijani, kuri priversta tapti prostitute, kad uždirbtų pinigų prieglaudos gyventojų maistui. Ji tarsi nuostabi gėlė, auganti purviname vandenyje. Kalijani gali išgelbėti tik ją beprotiškai pamilęs idealistas teisininkas Narajanas, kuris trokšta pagaliau pakeisti įsisenėjusias gimtosios Indijos kultūros tradicijas.