Ar niekada nesusimąstėte apie tai, kad visose pasakose, kuriose kalbama apie drąsų karalaitį, skerdžiantį drakonus ir vaduojantį iš bokštų princeses, praktišai niekuomet nekalbama apie jo brolius. O juk ano meto daugiavaikėse šeimose tikrai dažniausiai buvo daugiau nei vienas vaikas. Ši istorija pasakoja būtent apie tą šešėlyje tūnantį jaunesnį brolį stuobrį. Tadijus, nors ir naudodamasis karališkais malonumais bei privilegijomis, visą gyvenimą pavydėjo savo vyresniajam broliui Fabijui – gražuoliui princui, dalyvaujančiam kariniuose žygiuose, bendraujančiam su gražiausiomis moterimis ir mylimam karalystės žmonių. Vieną kartą, piktam burtininkui pagrobus Fabijaus sužadėtinę, princas nedelsdamas ėmė ruoštis į kelionę – vaduoti savo mylimosios. Tadijus, kaip visuomet, galvojo lengvai nusimuilinti, tačiau karalius prieštarauti neleidžiančiu tonu įsako Tadijui vykti kartu su broliu.