Taip nutiko ir vienam berniukui. Nors Maksas dar vaikas, Kalėdų nemėgsta. Nes kiekvienais metais jo šeima, užuot draugiškai susėdę prie šventinio stalo, kažkaip sugeba susipykti. Ne išimtis ir šie metai. Žodis po žodžio ir šventinė nuotaika išgaruoja kaip nebuvus. Prie to kasmet prisideda ir giminaičiai, atvykę iš provincijos ir sujaukiantys kiekvienos šeimos šventės idilę. Neapsikentęs pusbrolio ir puseserės užgauliojimų, Maksas suplėšo Kalėdų seneliui skirtą laišką ir tiesiog paleidžia jį pavėjui... Tarsi tik to ir telaukęs, pasirodo piktasis demonas Krampus su visa savo palyda. Už pasaulį senesnis demonas žinomas toli gražu nedaugeliui. Tačiau susipažinti su juo nenorėtų niekas. Iš siaubo pakraupusi Makso šeimyna pamažu suvokia, kad norėdama apsiginti nuo baisiojo demono, turės nuoširdžiai aukotis vienas dėl kito, taip atrasdama ir tikrąją Kalėdų šventę savo širdyse.