„Kukurūzų sala” iškyla Enguri upėje, skiriančioje Gruziją ir separastistinę Abchaziją. Kiekvieną pavasarį upės viduryje išplaunama mažytė salelė, kuri vėliau vėl pasineria po vandeniu. Laikinos salelės dirva yra ypač derlinga, tad pagyvenęs Abchazijos vyras nutaria apsigyventi niekieno žemėje su anūke, pasistato trobelę ir užsėja kukurūzais. „Kukurūzų sala” poetiškai ir nuoširdžiai vaizduoja 1992 m. rugpjūčio karą tarp Gruzijos ir Abchazijos separatistų, kai 250 tūkst. gruzinų buvo priversti palikti savo namus.