Naujasis filmas pasakoja apie charizmatišką, tačiau žemai puolusį sukčių Stantoną Carlisle, kuris užklysta į klajojantį cirką ir ten sutinka keistą porą: aiškiaregę Zeeną ir į pensiją išėjusį jos vyrą mentalistą Pytą. Šį keistuolių porelė Stantonui atskleidžia savo darbo gudrybes, o šis, iš prigimties būdamas sukčius, sugalvoja patobulinti gudrybių techniką, ir apšvarinti turtingą Niujorko elitą.
Kartu su ištikima virtuoze Mole, Stentonas puikiai vykdo savo planą, ir Niujorke tampa žymiu „pranašautoju“. Ir tada jis sumano apgauti pavojingą magnatą padedamas paslaptingos psichiatrės (akt. Cate Blanchett) – dvilypės fatališkos moters, kuri taps iki šiol grėsmingiausia jo priešininke.
Jokių antgamtinių elementų. Tiesiog pavojinga, tikrai tamsi ir šiurpoka istorija, paremta originaliu 1946-ųjų William Lindsay Gresham romanu, kuris kartą jau buvo pritaikytas 1947-ųjų metų filmui.
Darbas pramogų parke Džeimsui reiškia nuolatinį apsisnarglėjusių vaikų srautą, su savo atžalomis nesusitvarkančių tėvelių antplūdį ir nesibaigiantį dvimetrinių pasakų ir filmų herojų paradą. Neskaičiuojant lipnių nuo cukraus vatos rankų, alinančios atrakcionų priežiūros ir nuolat staugiančio ir nepatenkinto boso. Trumpai tariant – pragaras. Tačiau kaip "ir šuo kariamas pripranta", taip ir Džeimsas diena po dienos vis sklandžiau tvarkosi su savo pareigomis, susibičiuliauja su kitais pramogų parko darbuotojais ir netgi pačiam sau netikėtai pajunta, kad... įsimyli.
Stanton Carlisle joins a seedy carnival, working with "Mademoiselle Zeena" and her alcoholic husband, Pete.
Five carnival workers are kidnapped and held hostage in an abandoned, Hell-like compound where they are forced to participate in a violent game, the goal of which is to survive twelve hours against a gang of sadistic clowns.
Tired of being a small-town waitress, Donna departs with the latest carnival show, living with entertainers Frankie and Patch in a tense, emotional triangle.
Vienna’s Prater is an amusement park and a desire machine. No mechanical invention, no novel idea or sensational innovation could escape incorporation into the Prater. The diverse story-telling in Ulrike Ottinger’s film “Prater” transforms this place of sensations into a modern cinema of attractions. The Prater’s history from the beginning to the present is told by its protagonists and those who have documented it, including contemporary cinematic images of the Prater, interviews with carnies, commentary by Austrians and visitors from abroad, film quotes, and photographic and written documentary materials. The meaning of the Prater, its status as a place of technological innovation, and its role as a cultural medium are reflected in texts by Elfriede Jelinek, Josef von Sternberg, Erich Kästner and Elias Canetti, as well as in music devoted to this amusement venue throughout the course of its history.
But what is the Church of Satan? Who is Anton LaVey? Where is he from? Why does he do that? It does not take much to imagine the worst. Orgiastic ceremonies, where one revels in the blood of virgins, moonlight lamb sacrifices, noise concerts in the basement of a historical building… No, really nothing that amusing among the activities in the Church of Satan. Anton LaVey is nothing like a horned Charles Manson, and his path is all the more unexpected. Nick Bougas allows us to discover the artist, the musician, the philosopher, all through hallucinatory images retrieved from archives, making this rare documentary only two years before the author of the Satanic Bible disappeared.
A medicine show singer finds her love.