Jei tiki, kad viskas bus gerai, taip ir bus.

Pasitikėti srove – nenaudoti naujausių technologijų – ir Ramųjį vandenyną perplaukti mediniu plaustu. Tokį iššūkį sau meta norvegų tyrinėtojas Tūras Hejerdalas. Šia ekspedicija jis siekia įrodyti, kad pietų amerikiečiai dar prieš Kolumbą galėjo pasiekti Polineziją ir joje įsikurti. Mokslininkai Tūrą laiko kvailiu, žiniasklaida – savižudžiu. Nieko nepaisydamas vyras surenka nuotykių ieškotojų komandą ir pradeda legendinę ekspediciją „Kon-Tiki“.

Tai tikrais įvykiais paremtas filmas apie 1947-aisiais metais pasaulį nustebinusią ekspediciją. 2010-aisias „Scanorama“ rodė „Oskarą“ pelniusią dokumentinę juostą apie tuos pačius įvykius – „Kon-Tiki“ (1950).

„Kon-Tiki“ istorija mus žavėjo dar vaikystėje. Ji ragino būti ambicingais ir niekada nepasiduoti. Šiuo filmu norime paskatinti žmones įgyvendinti savo svajones, leistis į nuotykius“, – sako režisieriai Joachimas Rønningas ir Espenas Sandbergas.

Filmas pagrįstas tikra istorija. Partizanas Maksas Manusas – istorinė asmenybė, pagarsėjusi pasipriešinimo žygdarbiais. Po Žiemos karo prieš rusus, kuriame palaikė Suomiją, Maksas grįžta į nacių okupuotą Norvegiją. Netrukus jis prisideda prie partizaninio judėjimo. Maksas Manusas kartu su komanda vykdo vieną operaciją po kitos, atakuodami vokiečių laivus Oslo uoste. Filmą „Maksas Manusas“ pažiūrėjo daugiau kaip milijonas norvegų. Juostoje pasipriešinimas okupacijai pavaizduotas kaip pilietinis poelgis, kuriam žmogus gali ryžtis ir tada, kai jo šalis susitaiko su okupacija. Makso Manuso istorija – tai norvegų dvasinio pasipriešinimo okupacijai istorija.