Filme pasakojama apie išskirtinės asmenybės profesorių, kaip jis buvo įkalintas vokiečių koncentracijos stovykloje ir kaip grįžęs sarkastiškai aprašo Štuthofą. Šis neįprastos stilistikos, originalios dramaturgijos ir režisūros filmas pasakoja apie žmogų, menininką, mąstytoją, kuriam buvo lemta likti nepalūžusiu dviejų totalitarinių – nacių ir sovietinio – režimų kaliniu. Filmo herojus Profesorius – išskirtinė asmenybė, gyvenanti pagal savo Dekalogą, savus tiesos ir moralės principus. Įkalintas vokiečių koncentracijos stovykloje Profesorius tampa myriop pasmerktų žmonių dramos dalimi. Išgyventi šioje ekstremalioje situacijoje, atsiriboti nuo savęs ir žiaurios realybės jam padeda ironija. Grįžęs iš konclagerio, Profesorius parašo prisiminimų knygą, kurioje sarkastiškomis spalvomis nupiešia mirties "Babelį" – Štuthofą, tačiau sovietų valdžiai toks kūrinys nepriimtinas. Tariamoji sovietinė laisvė jam tampa ne mažesniu išbandymu nei vokiečių konclageris.